- Ei, pažiūrėkit kas čia tokia ankstyva! - nusijuokė, kartu su jos ištartais žodžiais prunkšti pradėjo visi. Galvojau prasmegsiu į žemę, bet deja. Dafnė atsikėlusi nuo čiužinio ėjo virtuvės link. Aš ją sugriebiau už parankės ir sušnabždėjau:
- Turime pasikalbėti.
- Ok. - Dafnė linksmai linktelėjo.
Nusivedžiau ją į balkoną ir uždariau duris, žvilgsniu parodžiau, jog mes atsisėstume ir galiausiai paklausiau:
- Ką aš vakar veikiau? - paklausiau su keista šypsena veide. Tai išgirdusi ji pradėjo kvatotis, o aš susiraukusi laukiau kol ji nustos. Pagaliau ji nusiraminus tarė:
- Kaip tai? - ji vis dar nesuprato ko klausiu.
- Noriu tiksliai žinoti, ką aš vakar veikiau? - perklausiau jos, kiekvieną žodį ištariau labai aiškiai.
- Nori pasakyti, kad tu nieko neatsimeni? - ji keistai papurtė galvą.
- Na nevisai nieko, bet turbūt didžiosios dalies ne. - tikrai buvo kvailas jausmas tai prisipažinti.
- Nuo ko pradėti? - ji vėl pradėjo kvatotis.
- Viską ir nuo pat pradžių.
- Gerai,- ji nutęsė balses, - pradėkim. Pas mane atėjai su Gruode, - linksėjau tą ir pati žinojau, - Pasėdėję šiek tiek prie stalo visi nuėjome pasišokti, atsimenu, jog tave pakvietė Nikas ir jūs vos ne visą vakarą šokote drauge, tai pamačius man buvo išties keista, juk tu jo nemėgsti, o dar tu flirtavai su juo, - ji vėl pradėjo juoktis, bet neužilgo pamačiusi mano nepritariamą žvilgsnį tęsė.
- Išgėrei daug, na ne daug, bet labai daug, ypač kaip tau, ai dar rūkei žolės, prisiekiu galvojau, kad man vaidenasi - ji vos susilaikė neprapliūpus juoktis, - Vienas kokteilis po kito ir visuomet buvai su Niku, - tęsė ji, - Gyvenime nemačiau tavęs tokios, tu juokeisi iš visko, bet kai pasiūliau, jog gal jau alkoholio užteks, tu supykai ant manęs ir pradėjai gerti dar daugiau. Šokai kol nugriūdavai, bet vėl atsikeldavai ir šokdavai toliau, išmynei mano tortą, galiausiai užsilipai ant stalo ir pradėjai raitytis kaip paskutinė kekšė. Jau norėjai pradėti nusirenginėti, bet Erikas tave sustabdė…
- Erikas? - pertraukiau ją ir išpūčiau akis.
- Taip, jei ne jis aš būčiau tave sustabdžius, bet tikrai netaip švelniai, - nusijuokė ji, - ir iš tiesų ką sau galvojai, tai visiškai nepanašu į tave, bet tai dar ne viskas! Galų gale, kai Erikas tave nukėlė nuo stalo tu pradėjai šaukti, kad jis tavęs neliestų ir pastatytų tave ant žemės. Taip jis ir padarė, bet vos po to tu išėjai už rankų susikabinusi su Niku į mano kambarį, aš nusekiau jus, kad nepadarytum kokios klaidos ir pamačiau, jog tu jau guli nulūžusi, o Nikas buvo likęs it musę kandęs, - nusišaipė ji.
Negalėjau patikėti tuo ką ji pasakojo. Man buvo gėda ne tik už kokius žygdarbius vakar nuveikiau, bet buvo kaip pasirodžiau prie Eriko, jis mane nuimė nuo stalo, o aš pradėjau rėkti kaip kokia pamišėlė… Negi alkoholis galėjo visai ištrinti mano atmintį ir pakeisti mane į visiškai kitą žmogų. Pamačiau, jog Dafnė laukia kol ką nors pasakysiu:
- Atsiprašau už tortą… - galiausiai tariau.
- Nieko tokio, jį vistiek visi suvalgė, - kvatojosi ji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą