2011 m. balandžio 17 d., sekmadienis

16 įrašas.Meilės fanatikė

- Pasiilgau tavęs, - sušnabždėjo į ausį arčiau priglausdamas mane prie savęs ir įtraukdamas mano plaukų kvapą. Lėtai atsisukau, vis dar būdama jo glėbyje. Didelės pasiilgusios Eriko akys žiūrėjo tiesiai į manąsias. Kaip visuomet jis panaudodavo visą jų jėgą. Prieš jas aš bejėgė. Švelniai pirštais liesdamas mano veidą, jis prisitraukė mane dar arčiau savęs. Apsivijau rankomis jo kaklą, o jis švelniai mane pabučiavo. Bučinys buvo trumpas, bet labai saldus.

- Kodėl taip ilgai neatsakei į mano SMS ir skambučius? - dėdamasis piktas paklausė.

- Norėjau tave pakankinti, - nusišypsojau.

- Tu esi labai labai bloga mergaitė, - jis nusijuokė man į plaukus.

- Norėtum mane nubausti? - gundančiai pasiūliau.

- Labai, - sušnabždėjo man į ausį.

Keletą minučių palinguojam vienas kito glėbyje, kai Hana pakviečia mus į baseiną. Net nesistebėjau, kad šiuose namuose jis yra. Priėjus didelį platų mėlyną baseiną susivokiau.

- Aš nesimaudysiu, - pareiškiau abiems.

- Kodėl? - vienu metu paklausė Hana ir Erikas.

- Nes neturiu maudimuko…

- Aš irgi, - nusišypsojo Hana.

- Dėl manęs tai gali ir nuoga maudytis, - nusijuokė Erikas.

- Cha cha, kaip juokinga, - piktai atsakiau.

- Na, tu kaip nori, bet aš maudynių tikrai nepraleisiu, - tarė Hana, greitai nusimetusi drabužius ir įšokusi į baseiną tik su apatiniais.

- Vis dar neapsigalvojai? - paklausė Erikas.

- Ne, - griežtai atsakiau. Su mano ištartu atsisakymu jis paėmė mane ant rankų ir priėjo prie baseino krašto.

- Na kaip dabar? Maudysies ar ne? - patenkintas savimi paklausė.

- Erikai, aš nesimaudysiu, paleisk mane!

Ir jis mane paleido. Paleido tiesiai į šaltą vandenį. Įkritau, kaip koks akmenukas, po baseiną pasklido dideli purslai.

- Erikai! - sustaugiau.

O jis tik juokėsi. Taip susinervinau, kad jis nereaguoja, jog griebiau už jo kojos ir įtraukiau jį į baseiną. Į vandenį jis šliūkštelėjo kiek stipriau. Dabar juokiausi aš.

- Mes atsiskaitę, - pareiškiau.

- Dar ne, - priplaukdamas arčiau manęs tarė.

Juokas, purslai, švelnūs priekaištai. Besitaškydami ir keršydami vienas kitam, nė nepastebėjome, kai baseine likome tik mudu du. Prisiliečiau lūpomis prie jo sodrių, minkštų ir švelnių lūpų. Kažkas viduje sukrebždėjo - man gera. Mano ranka jo plaukuose, jo drėgnas delnas slysta mano veidu. Abu ištirpę bučinyje. Staiga išsigąstu - kita ranka staigiu ir stipriu judesiu apkabinęs mane per liemenį jis nustumia mane į baseino kraštą… Kaip aš dabar tokia šlapia atgal grįšiu..? Nebesvarbu. Svarbu tai, kad mes šiuo metu esame abu čia ir jau žinome, ko norim. Mano šlapia suknelė prilimpa prie kūno, bet tai neužsitęsia ilgai. Ji atsiduria ant baseino grindų. Kiti mano ir jo drabužiai seka iš paskos. Abu nuogi turškiamės vandenyje. Jis visas švyti iš pasitenkinimo dėl tokio pokšto. Greitai jo žvilgsnis surimtėja, akyse pamatau kylantį geidulį. Jis pirštų galiukais paliečia mano smakrą, slenka kaklu, krūtine žemyn… Paskui rankas seka lūpos. Išspaudžiu malonią dejonę. Mano rankos neatsilieka. Žavėdamasi glamonėju jo tvirtus vyriškus pečius, plačią krūtinę, dailias raumeningas rankas… Ir tas jo žvilgsnis, mane gramzdinantis ir pakeliantis… Jo rankos slysta mano nugara, kryžkaulio sritimi, žemyn… Tuo metu lūpos neatsiplėšdamos nuo kūno bučiuoja kiekvieną lopinėlį - smilkinius, kaklą, pečius, krūtinę… Mūsų kūnai tokie susipynę ir tokie artimi. Trokštame vienas kito vis labiau. Vis su didesniu nekantrumu laukiu jo kito prisilietimo, kito judesio… Neiškentusi įsisiurbiu į jo lūpas. Abu kvėpuojame vienas kitam į veidą. Dabar lieka tik nepaskęsti abiems tame jausmų ir potyrių uragane. Mano nagai ieško atramos jo nugaroje. Jo tvirtos rankos laiko mane apglėbusios ir neleidžia suabejoti, aš jo valioje. Jo šypsena ir šelmiškas krimstelėjimas man į ausį dar labiau mane sujaudina. Nenuleidžiame akių vienas nuo kito. Noriu žinoti ir visais įmanomais pojūčiais patirti, kad jis jaučia tą patį, ką ir aš… Jis man tuo tikrai neleidžia abejoti. Nebesivaldome. Garsai turėtų tikrai sudominti išėjusius draugus… Nors kam tai rūpi. Čia ir dabar. Tik aš ir jis. Tik ta akimirka. Tik mūsų pojūčiai…

Po euforijos atsiranda lengvas nuovargis. Bet jis toks malonus. Lūpos vis dar susirakinusios. Pirštai vis dar susikabinę. Kūnai vis dar šalia ir tokie be galo artimi. Vanduo vėsokas, bet mes abu dar karšti.

- Myliu tave, - jis sušnabždėjo man į lūpas.

Ši akimirka buvo tokia tobula ir jei kas tuomet būtų paklausę, ko norėčiau tuo momentu, nedvejodama atsakyčiau “Pasilikti su tavim amžinai”.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą