4 įrašas.Meilės fanatikė

Po kiek laiko vakarėlis įgavo daugiau spartos. Net nepastebėjau kaip bute žmonių padaugėjo trigubai. Aš šnekučiavausi su Hana, kuri dalijosi Paryžiaus įspūdžiais, Dafnė rūkė žolę, nors mano manymu jai tai netinka, Gruodė šoko ir kalbėjosi su kitais, žodžiu visi darė tai kas ko norėjo. Na beveik visi. Aš kažkodėl šiame gimtadienyje niekaip neradau sau vietos, tai pasikalbėdavau su draugėmis, tai šiek tiek pašokdavau ir viskas, o man reikėjo kažko daugiau. Aš ne visada būdavau tokia nuobodi, tikrai žinau, jog panorėjusi galėčiau būti visų dėmesio centre ir tikra vakarėlio dvasia, kaip ir anksčiau. Bet kažkas mane trikdė, kažkas man trukdė pasilinksminti… Mintyse net nenorėjau tarti jo vardo, bet jos manęs neklausė - Erikas. Vien jo buvimas čia viską sujaukia, buvimas čia su juo vienoje patalpoje buvo man sunki užduotis. Kai tik apie jį pagalvodavau iškart pasidarydavo blogai, o dabar kai jis gali drąsiai žvilgčioti į mane ir kartais aš vogčiomis į jį, tai darosi nepakeliama. Man reikėjo užsimiršti, reikėjo kažką daryti, kad nebūčiau tokia apgailėtina ir nestovėčiau čia kaip koks stulpas. Nekenčiu jo už tai, kad mane taip veikia jo buvimas čia.

Pastaruoju metu aš buvau kiek per gera mergaitė ir tai mane erzina, norėčiau būti kitokia, norėčiau bent kartą pabūti tikra kale, kuri dienų dienas ir naktų naktis apsvaigusi trainiojasi po miestą… Turbūt anksčiau gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad to norėsiu, bet aš nuoširdžiai to noriu. Ar su manim viskas gerai? Abejoju. Nenoriu būti ta kuria visi pasitiki, nenoriu būti paklusni, kuri visuomet išklauso kitų nuomones ir nusileidžia, noriu būt ant visko dėjus; nenoriu būti ta kuri niekada nepadaugina alkoholio, noriu, kad jis lietųsi per kraštus. Kai esi gera visi naudojasi tavimi, lipa tau ant sprando kol galų gale jis nulūžta. Nenoriu būti nuoboda, noriu būti kitokia, noriu vėl būt savimi. Nežinau kiek laiko tramdžiau save, bet dabar darysiu ką noriu. Manau tai taškas. Noriu pokyčių. Prieš sekundę galvojau, jog Dafnei netinka rūkyti žolę, o dabar pati to noriu, noriu prisigerti iki sąmonės netekimo, noriu pajusti ką reiškia tikros pagirios, noriu lipti ant vaikinų, kurių net nepažystu. Noriu visko kas man padėtų pamiršti savo naivumą. Noriu vėl atrasti save.

Pribėgau prie Dafnės ir įtraukiau keletą kartų jos rankose smilkstančios žolės. Ji kreivai į mane pažiūrėjo, o aš tik nusišypsojau. Pajutau kaip maloniai keli dūmai nuvilnija mano kūnu. Pačiu laiku mane užkalbino Nikas:

- Sveika,- jis nusišypsojo.

Nikas buvo visų merginų svajonė: aukštas, žavus, komunikabilus. Kitomis aplinkybėmis aš būčiau jį nuvijusi kuo tolyn nuo savęs, bet dabar nutariau bent kiek pabendrauti. Juk jis mūsų mokyklos krepšinio komandos kapitonas ir apskritai gražuolis su kazanovos etikete, turiu jam duoti bent šansą. Buvau visiškai atsipalaidavusi ir lengvai jam atsakiau.

- Sveikas, - nusišypsojau atvira šypsena ir perbraukiau savo ilgus plaukus. Jis kiek sutriko, turbūt nesitikėjo, kad su juo taip lengvai bendrausiu, mat anksčiau jis buvo taip pat mane kalbinęs, bet aš jam buvau parodžiusi, jog jis visiškai manęs nedomina. Šiandien atrodžiau tikrai neblogai, taip buvau geros apie save nuomonės, bet iš tiesų atrodžiau tikrai patraukliai, tad leidau jam pafantazuoti.

Šiek tiek pasišnekučiavę jis pasiūlė pašokti - aš sutikau. Visiškai nejutau baimės, jog galiu pasirodyti nemokanti šokti, tiesiog judėjau pagal muziką. Nikas retkarčiais apkabindavo mano liemenį ir vėl jį paleisdavo pagreitėjus muzikai. Žinojau, kad jis galvoja kaip čia greičiau mane įsitempus į lovą, ar bent pasiglamžyti, kad galėtų pasigirti mokykloje, žinojau, kad jis nėra geras berniukas ir man tai patiko. Pašokę dar keletą minučių mes nuėjome numalšinti kilusį troškulį. Nežinau ko atsigėriau, bet mano skrandis tarsi užsidegė, šiluma pasklido po visą kūną. Pažvelgus į butelio etiketę pamačiau „Absent” pavadinimą, viskas tapo aišku, gal šįvakar pamatysiu žalias fėjas - pati sau nusijuokiau. Godžiai gurkšnojau vieną kokteilį po kito, kol pradėjo suktis galva. Nikas pastebėjo, jog iš ties nemažai geriu:

- Gal ir kitiem palik,- jis nusijuokė.

- Kitiems nereikia taip kaip man, - paaiškinau ir išvis jis mažiausiai dėl to turėtų nerimauti.

Dar šiek tiek pagurkšnojus mane pradėjo veikti alkoholis. Išgirdus trankią muziką panorau šokti iki nukritimo. Nulėkiau į bešokančių žmonių vidurį ir atsidaviau muzikai. Atsiradus dar daugiau energijos ir nevaržomumui užsilipau ant stalo. Kaip ir norėjau visų dėmesys nukrypo į mane. Tuo naudodamasi pradėjau gundančiai linguoti klubais muzikos ritmu. Aplink mane pradėjo burtis nepažįstami veidai, tarp muzikos akordų girdėjau švilpimus, mane tai dar labiau užvedė. Buvo beprotiškai karšta, pradėjau plėšti nuo savęs drabužius, bet mane kažkas sustabdė.