- Pabūsi tyliai? - rimtu žvilgsniu nužvelgiau Pijų.
- Gerai, tik neužtruk, - jis nusijuokė, - gal bent kokį žurnalą duotum? Ką man čia veikt? - šaipėsi. Greitu judesiu numečiau jam Cosmopolitan'ą nuo staliuko prieškambaryje. Jis krenkštelėjo, bet aš nebekreipiau į jį dėmesio. Parodžiau tylos ženklą pridėdama pirštą prie lūpų ir uždariau vonios duris. Susikoncentravau ties skambančiomis durimis. Pasitaisiau plaukus ir giliai įkvėpus nuėjau link jų. Dar kelias sekundes stovėjau, bet galiausiai pasukusi raktą atidariau duris. Erikas stovėjo atsirėmęs į sieną, sukryžiavęs rankas, jis žiūrėjo į mane su kreiva šypsena. Negalėjau atsilaikyti jo tokiai nuotaikai ir nusišypsojau pati. Jis įsistebeilijęs dar labiau išsišiepė, o aš jutau kai man paskausta žandai išlaikant šypseną. Trumpam nuleidau akis, o jis akimirksniu atsidūrė šalia manęs. Neleidau jam taip greitai priartėti ir palikusi atidarytas duris įėjau į vidų. Pijus tylėjo kaip pelė. Iš paskos išgirdau kaip užsidaro durys, šyptelėjau. Atsisėdau ant virtuvės stalo ir užsidėjau koją ant kojos. Erikas lėtai, labai lėtai artėjo prie manęs. Žiūrėjau tiesiai į jo tobulas rudas akis, o jis jų nenuleido nuo manųjų. Galiausiai pajutau jo švelnias rankas ant savo kojų. Jos kilo aukštyn link mano liemens ir jį pasiekus, prisitraukė mane arčiau savęs. Jis stovėjo priešais mane ir švelniai, bet kartu nedrąsiai pabučiavo mano kaklą. Atsargiai paėmęs mano ranką, jis sunėrė savo pirštus į manuosius. Man sukuteno kaklą nuo jo karšto kvėpavimo, o širdis pasileido plakti kaip pašėlusi. Jis švelniai palietė mano plaukus, skruostą. Apsivijau jį savo kojomis. Jis šelmiškai nusišypsojo ir pažvelgė man į lūpas. Lėtai ir labai švelniai, bet kartu karštai ir aistringai jis pabučiavo mano lūpas. Viduje pajutau kylantį geidulį. Supratau kaip stipriai jo pasiilgau. Be perstojo bučiuodamas mane, jis glostė mano skruostą, šiek tiek drebančiom rankom lietė mano kaklą, pečius, nugarą... Atrodė, jog jis manęs pasiilgo ne ką mažiau. Jis buvo toks atsargus ir išsiilgęs, toks mielas ir saldus, koks būna retai. Trumpam atsitraukus, tik dabar pastebėjau kaip jį išgražinau: nagų žymės ant skruosto dar nebuvo dingusios, o apatinė jo lūpa irgi atrodė nekaip.. Liūdnai šyptelėjau ir švelniai nykščiu perbraukiau per jo apatinę lūpą, tada dar švelniau pakštelėjau jam į lūpas. Apsivijau jo kaklą rankomis ir nosimi išilgai perbraukiau jo kaklą sušnibždėdama:
- Labas...
- Labas ir tau, - jis išsišiepė iki pat ausų, - ačiū, kad įleidai, - jis nusijuokė.
- Būtum ir pats įėjęs, - mano veide irgi niekur nedingo šypsena.
- Tas tai tiesa, - jis kiek rimčiau tarė ir lyg kažkam kaupdamasis įkvėpė. Tankiai mirksėdama laukiau jo kol prabils.
- Kas yra? - neiškenčiau jo tylos.
- Matau pažįsti mane geriau, nei aš, - šyptelėjo, - aš noriu tau pasakyti, jog tarp manęs su Sandra nieko nebuvo. Tik leidau jai pernakvoti...
- Ššš... - uždengiau jo burną savo pirštais. Nenorėjau nieko girdėti. Nesvarbu tai melas ar tiesa. Dabar nenorėjau pradėti tokių temų. Turbūt jis tai suprato, nes linktelėjo ir pabučiavęs mano pirštus, jis paėmė mano ranką į savąją. Staiga jis keista išraiška veide išpūtė akis:
- Valgei sušį?! - prunkštelėjo.
- Taip, - rimtai atsakiau.
- Bet gi tu jo nekenti! Kiek kartų prašydavau paragauti bent vieną, bet tu kategoriškai atsisakydavai, - jis toliau smaginosi.
- Taip, - vis dar laikiau rimtį.
- Šįkart irgi nepatiko?
- Taip, - vis kartojau.
- Taigi nesupyksi jei kelis pavogsiu... - jis išsivadavo iš mano kojų ir iškeitė mane į sušį. Smagumėlis. Kreivai žiūrėjau į jį visiškai nepakeitusi pozos. Jis kimšo vieną po kito ir dar pasigardžiuodamas. Galų gale jo ''keli'' virto visais. Jis suvalgė viską mažiau nei per penkias minutes.
- Jau? - pakėliau antakius, o jis tik vaikiškai iškišo liežuvį, - nesvajok, jog po šito tu galėsi su manim bučiuotis, - pareiškiau ir nušokau nuo stalo. Net nupurtė įsivaizdavus vėl tą šaltos žuvies skonį.
- Lažinamės? - jis šelmiškai nusišypsojo.
- Ne! Erikai, pasakiau ne! - jau ruošiausi sprukti, bet jis mane pačiupo iš už nugaros ir stipriai apsivijo rankomis mane per liemenį. Jis pradėjo mane kutenti, o aš kvatotis. Ne šiaip, o iš visos gerklės. Tada atsuko mane taip, kad būčiau priešais jį ir iš lėto pradėjo artėti. Suspaudžiau lūpas ir pradėjau muistytis kaip maža mergaitė, kad tik išsisukčiau nuo jo bučinio. Sukiojau galvą į šonus taip greitai, kad jis tikrai nebūtų spėjęs manęs pabučiuoti.
Ir tada pasigirdo dūžis. Mes abu krūptelėjome. Visi žaidimai dingo iš galvos, kai supratau, jog tai sklinda iš vonios kambario. įsitempiau kaip styga.
- Kas ten? - Erikas skrodžiamai žvelgė į mane. Mano akys nervingai lekiojo nuo vonios durų ir iki jo pirmyn ir atgal. Jis išsivadavo iš mano glėbio ir pradėjo eiti link vonios. Tą akimirką mano širdis sustojo plakusi. Stipriai įsikibau į jo ranką traukdama jį į savo pusę, kad tik nenueitų į tą prakeiktą vonios kambarį.
- Erikai, ten nieko nėra! - paskutinį kartą beviltiškai sušukau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą