Jis viena ranka mane pakėlęs atsegė mano suknelę. Lengvai išsinėrusi iš jos likau tik su apatiniais. Jis vėl atsirado virš manęs. Švelniai savo lūpomis slinkdamas kaklu, krūtine, pilvu žemyn jis karštai bučiavo mano kūną. Jutau jo karštą alsavimą ant savo odos. Netikėtai ir aš išspaudžiau dejonę. Apsivijau jį savo kojomis. Savyje jutau vis didėjančią aistrą. Gašliai liečiau jo nugarą, braukydama ją savo nagais. Nurengiau nuo jo megztinį, nesunkiai susidorojau ir su džinsais. Jo karštas kūnas glaudėsi vis arčiau ir arčiau manęs, sušildydamas kiekvieną mano odos lopinėlį. Ant savo kojų jutau jo stiprias rankas, kurios maloniai ten tiko.
Jis viena ranka lietė mano krūtinę, kita jau leidosi į vidinę šlaunų pusę. Išleidau dar vieną dejonę prisiglausdama prie jo dar arčiau. Jis nestabdomas keliavo toliau. Jo ranka atsirado tarp mano kojų. Greitu judesiu ją užkėliau ant savo klubų. Po keletos minučių glamonių jis vėl mėgino įsmukti ten. Ir mano ranka daugiau nekilo jo sustabdyti. Aš net virpėjau iš malonumo, kai jo pirštai atsirado būtent ten. Staiga pasigirdo beldimas, po to sekė riksmai, durų trankymas, laužimas (?). Bet mes buvome taip įnikę į vienas kitą,
kad net tai girdėdami negalėjome atsiplėšti nuo vienas kito. Mūsų kūnai buvo tokie įsiaudrinę ir įsitempę.
Čia buvo tik aistra, nenumaldomas potraukis, vienos nakties nuotykis ir nieko daugiau. Būtent tai dar labiau mane kaitino.
Po kelių akimirkų aš jau gulėjau jo karštame glėbyje. Į mūsų kūnus keliavo snaudulys.
Jis pabučiavo man į žandą ir apkabino mane per liemenį. Net nepajutau kaip mano akys pačios užsimerkė...
***
Šalta. Žiauriai šalta. Nebesveikai šalta! Nebegalėjau pakęsti to šalčio, kuris piktybiškai skverbėsi į mane.
Pagaliau sukaupusi savo jėgas pakėliau galvą ir apsidairiau. Net krūptelėju pamačiusi išlaužtas duris ir aplink išmėtytus daiktus. Niekaip nesupratau kaip galėjau tai praleisti. Buvo tylu, per daug tylu. Šalia manęs gulėjo žavus vaikinas, kuris buvo susisukęs į kokoną su antklode. Piktai nužvelgiau savo šalčio kaltininką, kuris atėmė iš manęs pusę kaldros. Nuėmiau nuo savęs jo vis dar apsikabinusią ranką. Lėtu judesiu keliavau iš lovos. Atsisėdau ant lovos krašto ir drebėjau kaip epušės lapas. Nežmoniškai skaudėjo galvą, pykino, o dar tas prakeiktas šaltis! Piktai apsidairiau ir pastebėjau atidarytą langą. Ne nu, kas čia tokie gudruoliai?!
Greitai apsivilkau savo suknelę, kuri voliojosi ant grindų. Į kambarį įsiveržė Dafnė, pastebėjusi, jog jau pabudau nesusivaldė:
- Bet tu debilė esi! Tu žinai ką padarei?! - vos tai tarusi ji spruko iš kambario.
Ką? Ką aš tokio padariau? Mes net nepasimylėjom... Nu žinau galėjau ir susivaldyt, bet kam čia tiek tos isterijos. Rado kur isterikuot. Mes tik pasiglamžėm. Nesuprantu kam čia reikia taip šaukt... Be to laiką praleidau tikrai neblogai.
Vaidinau, jog nieko čia nenutiko ir užsimečiau ignorą. Nukulniavau prie veidrodžio. Vaizdas buvo kraupokas: nuvarvėjęs tušas, akyse išsiplėtę vyzdžiai, plaukai išsitaršę į visas puses, o ant kaklo puikavosi nasosas.
Na gal šiek tiek persistengiau, bet juk negali gailėtis to ką padarei, ypač jei būtent to norėjai tą akimirką...
Atradau ir užsidėjau savo batus. Susinervinusi uždariau langą. Kitame kambaryje girdėjau nutildintus pažįstamus balsus. Bandžiau tyliai ištipenti iš kambario, bet po mano batais puikavosi šukės, kurios atrodo lyg specialiai girgždėjo. Atsiradau jau kitame kambaryje, kuriame buvo trigubai šilčiau. Staiga į mane nukrypo keturi pasipiktinę žvilgsniai: Ievos, Dafnės, Tomo ir Martyno.
- Gerai užteks! Ką aš jau tokio padariau? - parodydama dar didesnį pasipiktinimą nei jie išrėžiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą